- pasvaigėlis
- pasvaĩgėlis, -ė smob. (1) 1. N, NdŽ kas apsvaigęs. 2. SD60, Gmž, Jnšk pakvaišėlis, apdujėlis: Su tokiuo pasvaĩgėliu a susirokuosi?! Ėr. Prisrinko pilna pirkia pasvaĩgėlių Arm. Kolumbą vadino pasvaigėliu, išdūkėliu, kuomet jis tikrino esant naują žemę anapus vandenyno Blv. Pasvaĩgėlis, kurio galva pasvaigusi, baldos par naktis J.
Dictionary of the Lithuanian Language.